- išrevidavoti
- ×išrevidavóti tr. 1. Lkš, Sln išskrosti, išmėsinėti: Jam nieko nėr žmogus išrevidavóti Krp. Jau tu eik, kur nori, aš išrevidavósiu kiaulę Lš. 2. išardyti, išmontuoti: Jis labai gerai pažįsta mašinas: tuojau visas išrevidavója Kt. \ revidavoti; išrevidavoti; surevidavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.